JV : dailės mokykla -- Apie Mus



	Ar tavo gyvenimas pilkas, kaimynai juodi, o galvoje tuščia ir balta? ATEIK PAS MUS. Mes nuspalvinam kasdienybę NAMAI, KURIUOSE NESKAIČIUOJAMAS LAIKAS Sostinės gyventojui turbūt nedaug sentimentų sukelia Naujosios Vilnios pavadinimas. Daug šilčiau skamba kaimyninis Pavilnys ar Markučiai, traukiantys romantiškos sielos gražių gamtovaizdžių ar provincijos jaukumo pasiilgusius menininkus. Nors Naujoji Vilnia taip pat nepaprastai graži savo gamta ir įdomi savo istorija, vis tik dažnai ją pavadiname "proletariniu rajonu", tarsi gyvenančiu atskirą gyvenimą, niekaip neįsiliejančiu į Vilniaus kultūros "kraujo apytaką". Žvelgdamas į Naujosios Vilnios ir jos apylinkių senuosius pastatus, jauti, kad gyvenimas čia kažkada pulsavo stipriau. Gal tas šiandien prigeses gyvenimas - tai dar pokario palikta žaizda? Agresyviai pertrauktą priemiesčio istoriją, kaip ir visos tautos kančių istoriją savaip įprasmina čia esantys paminklai - tremties traukinys ir Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Čia pat, viename iš kažkada geležinkelio stočiai priklausiusių pastatų, įsikūrusi Naujosios ViInios dailės mokykla - Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokyklos filialas. Senieji geležinkelio pastatai - caro laikų statybos paminklai, kurių atsiradimo aplinkybes būtų įdomu patyrinėti. Kol kas apie mokyklos pastatą prisimenama tik tiek, kad čia visada po karo buvo mokykla. Prieš dešimtį metų, kai pastatas buvo atiduotas besikuriančiai dailės mokyklai, čia mokėsi 20 mokinių, dabar - 200. Tai nėra daug, bet ir pastatas nedidelis, tad kiekviename jo kampelyje kas nors vyksta, verda kūryba. Kartais jo rezultatus išvysta rajono visuomenė - tai mokinių projektai, akcijos, darbų parodos mokyklos kieme, kultūros namuose, kitose mokyklose. Bet svarbiausi rezultatai ne visada regimi - juos jaučia patys mokiniai, jų šeimos; juos be abejo pajus jaunesniosios kartos Naujosios Vilnios gyventojai...... visas tekstas... Jurgita Sprindžiūnienė 2002m.